surasti

1 suràsti tr. 1. H, K suieškoti ką pamestą, paslėptą: Kas buvo prapuolęs, suradaũ J. Pakuopi (paslepi), ir tai surañda Tvr. Neparėjo koks gėriukas, nu tai bėgs ieškot į pakiemius, kol suràsdavo Mšk. Palauk, ar daug mėlenių suradái? Šlu. Visas šakeles nusmaukiau, kol obulelį suradáu Vž. Ka plėvė trūkus, ją turia suràst vieną pusę i sukabyt į krūvą Jrb. Seniau pinigų suràsdavo, čia teisybė Antr. O ir surãdo savo sūnužėlį tarp pilkų akmenėlių JD1157. Inžinierius akimis surado (žvalgydamasis pamatė) savo fabriką J.Dov. ^ Gerai pasidėsi – lengvai surasi Rd. Akys parodo, rankos suranda KrvP(Srj). Ką jaunas surasi, tą senas sulesi LTR(Mrj). | refl. tr.: Amalis įėjo į priemenę, susirado durų raktą J.Dov. Policija jį susirado ir apkalė prš. 2. ieškant gauti, pasirūpinti: Surasiu leidėją tiems raštams išleist J.Jabl. Gerai būtų surãdus toksai žmogus, katras apsiimtų Sl. Reikia gi jaunasai suràst Mlk. Motina mokėjo visiems darbo surasti rš. Gal trirublę surastum? rš. Tau suradom gerą vietą Plv. O močiutė surado sau kitokią pramogą V.Myk-Put. Nelengva buvo Agotai ir Tamulienei surasti laiko mokytis rš. ^ Geras darbininkas visur duoną suras PPr36. Kas ieško, tas patį velnią suras LTR(Jnš). Geras žmogus su žvake nesurandamas KrvP(Vlk). Čiaudi kaip sveikatą suradęs KrvP(Užp). Eisiu, kur kojos neš, kur dantys duoną suras KrvP(Vlk). Geras darbininkas neieško darbo, bet darbas pats jį suranda KrvP(Mrj). | refl. tr.: Kas degs kovos ugnimi, veršis į mūšį, tas susiras ginklą V.Myk-Put. Brač, merga tai merga, ir kur tu ją tokią susiradai?! rš. Susirãdo spraunią paną Ps. Susirãdo visokių draugų, pragėrė Gd. Tegu susirañdie geresnių! LKT107(Klm). Dauguma tamstos auklėtinių susirado sau vietą gyvenime, dirba sėkmingai rš. Pats smertį susirãdo (žuvo dėl savo kaltės) Jrb. ║ pagalvojus parinkti, pritaikyti: Surasti teisingą sprendimą sp. Tai nemoka kalbėt – žodžio nesurañda Prn. Sunku širdy švelnius žodžius surasti, kada matai sudegusius namus rš. Tai ji turėtų surasti tėvui šiltą žodį, pabūti su juo, nepalikti vieno V.Bub. ║ patirti, gauti: Jei nėra laimės, dainoje ją surask TŽV602. ^ Ach, kad tu ir danguje ramybės nesurastai! KrvP(Rtn). | refl. tr.: Teisybė, Romuvoj sau susirast tylos tikėjais Vd. 3. užtikti, užeiti, suvokti: P. Lovelis mirė, nesuradęs ieškomos planetos, bet jo darbą tęsė kiti jo observatorijos astronomai P.Slavėn. Dėstydamas lietuvių literatūrą, J. Lindė stengėsi surasti lietuvių rašytojų kūryboje daugiau lietuvių būdo, dvasios rš. Ir surado ribokėlius begaudant žuveles LTR(Užp). ^ Kad tu savo namų nesurastum! Rs. Toks tokį visada surañda Ds. Doro žodis greitai širdin kelią suranda KrvP(Mrk). Vijo lauk – durų nesurãdo (smarkiai lėkė) Ant. | refl. tr., intr.: Felčeris susiranda vietą [autobuse] prie praviro lango rš. Atėjo, susirãdo, pasirėdęs gražiai Jrb. Kur Biržai, kur Jurbarkas – matai, iš kur i susirañda (susipažįsta) Jrb. Prisejo bėgt (trauktis fronte), kad vienas kito nesusrañdam Ob. 4. refl. atsirasti, pasirodyti: Voversys – jei kovo mėnesį greičiau sušyla – anksčiau susirañda Vb. Latviai išejo į Latviją, tai tų lietuvių buvo daugiau susirãdę Plng. Susrado šeši, ė anas septintas vienoj dienoj gimė LTR(Ds). Susirãdo žmogus ir ištraukė vaiką iš upės Zr. Bene susirado šunyčiai? KlbIV49. Ar pas mane susiras tiek javo, kad galėtau tokį didelį sklypą apsėti V.Krėv. Atsiradus dūdoms, greitai susirado ir vadovas rš. Susirastų dar koksai straipsnelis, jo verstas laikraščiui KlbV19. ^ Ieškok geresnio – menkesnis gal pats susiras KrvP. Gražiam pulke vis kvaila avis susiranda KrvP(Jon). Abu labu, tik sausos šakos jiem nesusiranda KrvP(Vrn). Surask tik pinigų, o draugai patys susiras TŽV595. ║ refl. susirinkti: Kai pūlių susrañda, ema sopėt Ob. 5. tr. pripažinti, nustatyti: Pradėjo aiškinti ir surado, kad kunigėlis nekaltas, o buvo kipšo darbas LTR(Žgč). 6. refl. suaugti, sutvirtėti, pasidaryti vešliam: Pomidorai pradžioj buvo prasti, o paskum ėmė rastis ir rudeniop susirãdo Antš. Klanuos rugiai tai išgedę, ale gal da susràs Sdk. Gerai, kad palijo, tai da susrãdo liniokai Sdk. 7. refl. pareiti, parvykti: Kai susiras tetulė ar tetulėnas, pasakyk, kad atvažiuos žmonės kumelės derėtų rš. Ir jo susirasta Kp. Anksti susirãdot šiandiej Mžš. 8. refl. gimti: Kai susrãdo šitie du, tai verkiau, šunį apskabinus Ad. 9. refl. susitikti: Kur mes susrasim? Lp. Vėl susirado su Banaičiu, kuris toliau kovojo už darbininkų ir mažažemių reikalus K.Bor. Ak, koks džiaugsmas ir mus apims, kad su savo gentimis ir pažįstamais vėl susirasim brš. Duok man ieškot tavę, tai susirasimės danguj brš. 10. refl. sugyventi, sutarti: Jam iš dangaus atvesk, tai anas nesusràs Arm. Anas su niekuom nesusrañda Arm. 11. refl. susitarti, susikalbėti: Palik juos: žydas su žydu susiràs Dl. 12. refl. įvykti, atsitikti: Kai girtuoklystė pasidaro, tai visokių bėdų i susirañda Jrb.

◊ pačiám savè suràsti sugebėti gerai išreikšti savo mintis: Tačiau ir dabar dar negaliu pasakyti, kad suradau pats save, t. y. stilių P.Cvir.

posmùs suràsti susigaudyti: Gražiai šneka ir greit posmùs surañda Dkš. Tu su juo neprasidėk – põsmų nesuràsi Skr.

viẽtos nesusiràsti labai nerimauti, blaškytis sielvartaujant, kankinantis: Amilia ašarų neliejo, bet darbas jai krito iš rankų, vietos nebegalėjo sau susirasti J.Balt.

\ rasti; aprasti; atrasti; įrasti; išrasti; nurasti; parasti; parsirasti; perrasti; prarasti; prirasti; surasti; užrasti